Sezoniniai darbai sode ir darže spalio mėn. | Svetainė apie augalų auginimą

Straipsnis iš skyriaus „Sodininko, sodininko, gėlininko darbo kalendorius“.

Vasaros sezonas eina į pabaigą, sodas tuščias, jau beveik visas derlius nuimtas. Atrodytų, jau galima pailsėti ir pailsėti, bet iš tiesų tiek darže, tiek darže dar yra daug darbo. Spalio mėnesį visi šie darbai daugiausia susiję su sodo sklypo paruošimu žiemai.

Tai bus aptariama šiame straipsnyje.Pirmiausia pakalbėkime apie sezoninę sodininkystę.

Spalio mėn. Sezoniniai darbai sodininkams

Jūsų sodas: mėnesio darbas

Spalis – vėlyvųjų veislių obuolių ir kriaušių derliaus nuėmimo metas. Padarykite tai per pirmąsias dešimt dienų ir padėkite į saugyklą. Kad vaisiai ilgiau išsilaikytų, nuskynus juos reikia kuo greičiau atvėsinti ir laikyti 0 – plius 5 laipsnių temperatūroje.

Renet Simirenko - esant plius 2-3 laipsniams. Galima laikyti kelis mėnesius nuo minus 1 iki minus 0,5 temperatūroje.

Jei kriaušes nuskynėte per anksti, laikykite jas 2-4 laipsnių temperatūroje, kitaip jos neprinoks.

Prieš sandėliavimą kiekvienos veislės vaisiai turi būti išrūšiuoti, atrinkti ligų ir kenkėjų pažeisti arba mechaninių pažeidimų turintys vaisiai. Kuo vaisius stambesnis, tuo anksčiau sunoksta, stipriau kvėpuoja, tuo daugiau išskiria medžiagų, kurios veikia aplinkinius vaisius, pagreitindamos jų nokimą.

Todėl prieš sandėliuojant vienos veislės vaisius geriau rūšiuoti pagal dydį: didelius, vidutinius, mažus. Įdėkite juos į skirtingus konteinerius ir skirtingu metu išimkite iš rūsio.

Obuolius galima dėti į kartonines dėžutes, grotelių dėžutes, plonus polietileninius peršviečiamus maišelius (po 1-1,5 kg), arba tiesiog ant stelažų.

Spalis – metas sutvarkyti savo sodą.

Aplink jaunus vaismedžius šakute reikia iškasti žemę iki 15-20 cm gylio, vėliau ant įšalusios dirvos medžio kamieno apskritimus mulčiuoti pjuvenomis arba kompostu, geriausia durpėmis.

Iškaskite duobes ir į jas įpilkite trąšų, skirtų pavasarį sodinti sodinukus.

Kad medžiai geriau ištvertų žiemą, ant medžio kamieno apskritimo (jei anksčiau nebuvo išberta) išberiama fosforo-kalio trąšų, kurios įterpiamos į žemę kapliu.

Rudenį sode reikėtų balinti medžių kamienus.

Nuvalykite kamienus nuo negyvos žievės ir tada išbalinkite.Jaunus medelius (iki 5 metų) geriau balinti kreidos tirpalu. Suaugusiems – kalkės su moliu (2,5 kg 10 litrų vandens) arba sodo apsauginiais dažais nuo saulės.

Prieš žiemą sodas turi būti išvalytas nuo piktžolių, augalų šiukšlių, sergančių ir išdžiūvusių medžių ir krūmų ūglių.

Tęsiame sodinimą

Spalio mėnesį pats metas sodinti obelis, kriaušes ir kitus vaismedžius. Sodinimas turi būti baigtas ne vėliau kaip 15 dienų iki nuolatinių šalnų.

Apkarpyti antžeminę dalį rudenį galite tik uogynuose. Medžius genėsite pavasarį, tačiau nepamirškite to padaryti, kad daigai gerai įsišaknytų. Genėdami atkuriame pusiausvyrą tarp kasant pažeistų šaknų ir antžeminės dalies.

Kai medžių lapai pradeda gelsti, vainikus apipurkškite karbamido tirpalu (500 g 10 litrų vandens), kad sunaikintumėte šašų ir kitų grybelinių ligų sporas.

Lapų kritimas nereiškia, kad visi augalo audiniai ir organai pateko į ramybės fazę. Esant teigiamai temperatūrai, toliau vystosi žiedpumpuriai ir auga šaknys.

Rūpinkitės dirvožemio gerinimu

Rudenį būtina prižiūrėti dirvą. Gerai, jei pavyko įpilti mėšlo. Organinės medžiagos pagerina dirvą, papildo ją humusu, daro dirvą puresnę, laidią orui ir vandeniui.

Jei nėra mėšlo ir komposto, kastuvu susmulkinkite šviežių pupelių stiebus, pupeles, morkų viršūnes, dilgėlių ir įkaskite žemę ant kastuvo durtuvo. Tai taip pat naudinga organinė trąša.

Nemeskite į ugnį medetkų ir medetkų stiebų ir žiedų. Susmulkinti ir įterpti į dirvą, jie išvalo ją nuo kenkėjų ir grybelinių ligų. Rudeniniam dirvos tręšimui naudingos ir bitkrėslės, kraujažolės, ramunėlės.

Atlikti krūmų genėjimo darbus

Spalio mėnesį genimi serbentų ir agrastų krūmai.Atlaisvinkite raudonuosius ir juoduosius serbentus bei agrastus nuo senų ir storėjančių šakų. Šakos turi būti laisvos, tada derlius patiks.

Agrastų krūmą reikia genėti.

Pjaudami šakas nepalikite kelmų. Jose žiemoja kenkėjai ir ligų sukėlėjai. Nestorėję raudonųjų serbentų krūmai vaisius veda 15-20 metų, juodųjų – 5-6, agrastų – 5-8 metus. Po to sodinimus patartina visiškai atnaujinti.

Braškės duoda gerą uogų derlių per dvejus metus. Trečiaisiais metais derlius labai sumažėja. Po trečio pilno derliaus nuėmimo plantacija turėtų būti likviduota.

Iki to laiko jis kaupia ligas ir yra apaugęs kenkėjiškomis piktžolėmis:

vyšnias
kviečių žolės
pasėti erškėčius
kiaulpienė

Lengviau pasodinti naują braškę, nei išravėti šias piktžoles.

Smulkiai iškaskite žemę po krūmais, nesuardydami gumulų, kad geriau įsigertų rudens drėgmė, tirpstantis vanduo ir sniegas. Ir kai kurie kenkėjai mirs nuo šalčio.

Naujus krūmų, medžių, braškių sodinimus mulčiuokite humusu, kompostu ar durpėmis. Tai jums pakeis kasimą. Užteks lengvo atlaisvinimo. Jei mulčiuojate šiaudais, šienu ar pjuvenomis, jas pirmiausia reikia apdoroti karbamidu arba amonio salietra 20-25 g/m2. m.

Pirmiausia užpilkite mulčią 4-5 cm atstumu nuo kamieno, o prasidėjus šalnoms visiškai uždenkite kamieno apskritimą.

Spalio mėnesį galite sėti sėklas:

obelų
kriaušės
kaulavaisiai
Japoniškas svarainis
viburnum ir kt.

Žiemą jie natūraliai stratifikuosis, o pavasarį sudygs.

Sezoniniai darbai sodininkams spalio mėn

Jūsų sodas: mėnesio darbas.

Dar yra daug ką nuveikti.

Pirma, ne visas derlius buvo nuimtas.
Antra, spalio antroje pusėje jau laikas sodinti žieminius česnakus, todėl, kol dar ne vėlu, būtina paruošti lysvę.

Žieminių česnakų sodinimas.

Turite iš anksto pagalvoti apie svogūnų rinkinių sodinimo vietas ir žieminių augalų lysves. Nepamirškite paruošti sodo žemės, humuso ir komposto būsimiems sodinukams ir pavasariniam kambarinių augalų persodinimui.

Žinoma, galima apsieiti ir su pirktais žemių mišiniais, bet vis tiek geriau, kai pomidorai, paprikos ir baklažanai auga panašiame žemės mišinyje tiek sodinant, tiek vėliau sode.

Taip pat būtina kaupti dirvą žiemkenčių pasėliams. Jei įdėsite į pašiūrę, jis nesušals iki to laiko, kai reikės užpilti sėklų vagas morkų, petražolių ir kt.

Ką sėsime spalį?

Taigi, pirmieji spalio darbų serijoje – žaliosios trąšos. Sėti vasarinę žaliąją trąšą nebėra prasmės, bet laikas sėti žiemkenčius (rugius, žieminius kviečius). Prieš prasidedant šalnoms, jie turės laiko sudygti, užaugti ir dėl to gerai žiemoti.

Svarbu nepersistengti su laistymu. Jei dirva sodo lysvėje sausa, prieš sėją palaistykite ją išilgai paruoštų vagų (keliais etapais). To pakaks, kad javų sėklos sudygtų ir aktyviai augtų.

Jei lysvės nebelaistomos, žaliosios trąšos augalų šaknys aktyviai vystysis giliau, ieškodamos drėgmės, purendamos dirvą sodo kastuvui nepasiekiamame gylyje. Be to, gilios šaknys ištraukia maistines medžiagas iš apatinių dirvožemio sluoksnių, o tai taip pat labai svarbu didinant jos derlingumą.

Žalia trąša pasėtas daržas.

Vasarininkai, kurių soduose jau auga žieminė žalioji trąša, klausia, kada geriau jas iškasti – pavasarį ar jau rudenį?

Pirma, tai priklauso nuo to, kokią žaliąją masę išaugo žalia trąša. Jei yra daug žalumos,
Galite jį iškasti rudenį.
Antra, žaliąją trąšą geriau sodinti į dirvą rudenį, jei pavasarį ketiname užimti plotą ankstyvosiomis daržovėmis ir bulvėmis.
Lysvėse, skirtose šilumą mėgstantiems nakvišų pasėliams, pavasarį galima iškasti žaliąją trąšą.

Rudenį kasant galima įberti iš dalies perpuvusio mėšlo ir komposto: iki pavasario jie spės dirvoje virsti geromis organinėmis medžiagomis.

Geriau palikti pilnai paruoštą humusą ir kompostą česnakų ir svogūnų lysvėms mulčiuoti (po pasodinimo), žiemkenčių sėjoms, kurias atliksime ne anksčiau kaip lapkritį. Žieminiams pasėliams renkamės vietą saulėje, kur nesustings tirpsmo ir pavasario vandenys.

Trąšos sodo lysvėms.

Kasdami pridėkite iki kibiro gero komposto ar humuso ir pagal str. šaukštas superfosfato ir kalio sulfato. Gerai išlygintoje lysvėje 15 cm atstumu viena nuo kitos darome sėjimo vagas. (Mes paruošėme dirvą sėkloms užpilti ir sandėliavome po stogu.)

Sėsime temperatūrai tolygiai nukritus iki nedidelio minuso. Pasėjus spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, šalčiui atsparių pasėlių (morkų, petražolių, krapų) sėklos gali išdygti ir žūti prasidėjus šalnoms.

Spalio antrąją dešimt dienų sodiname žieminius česnakus

Maži svogūnų rinkiniai, kurių skersmuo ne didesnis kaip 1 cm, sodinami savaite vėliau nei česnakai. Tiek česnakai, tiek svogūnai turėtų tiesiog įsišaknyti prieš šalnas.

Jei, remiantis prognozėmis, netrukus po pasodinimo numatomos šalnos, lysves užklosime humusu ar kompostu: po mulčio sluoksniu žemė iš karto neatvės, svogūnėliai ir gvazdikėliai spės prigyti.

Jei spalis šiltas, atšalus geriau mulčiuoti česnakų ir svogūnų lysves, kad atšilimo laikotarpiais neįšiltų dirva, o česnakai ir svogūnai liktų nepakitę iki pavasario.

Atliekų sode nėra, yra organinių medžiagų

Raskime laiko sutvarkyti komposto krūvą. Nuimsime viršutinį jo sluoksnį ir sulenksime, kol jis taps laisvas. Ten pat įdėsime ir augalų likučių po derliaus nuėmimo.

Su tokia „komposto duobe“ malonu ir patogu dirbti.

Krūvos apačioje kompostas, kaip taisyklė, būna paruoštas iki rudens (nebent, žinoma, pamiršome augalų likučius susluoksniuoti žeme ir palaistyti) ir juo galima apšiltinti sodo šaknų zoną, daugiamečiai dekoratyviniai ir sodo augalai žiemai.

Pavasarį tokios pastogės šalinti nereikia. Kompostas, žiemą atlikęs izoliaciją, pradeda veikti kaip dirvožemio gerinimo priemonė. Rūšiuodami kompostą nepamirškite iš jo atrinkti vabalų. Galite tiesiog įdėti juos į kokį nors indą: paukščiai turės ką valgyti.

Paimkime kastuvą

Kasti ar nekasti lysves rudenį ir kada tinkamiausias laikas tai daryti?

Jei aikštelėje esantis dirvožemis, nuolat papildytas organinėmis medžiagomis, tapo struktūrinis ir per sezoną nelabai sutankėja, jį galima tiesiog negiliai apdirbti plokščia freza.

Sunkūs plotai, sutankinti dėl dažno laistymo, nekasant gerai sugeria lietaus ir pavasario drėgmę, o sniegas nuo jų nupučiamas be perstojo. Abu jie kenkia dirvožemio sveikatai. Per sezoną sutankėjusias lysves atkaskime, įpylę komposto, humuso, superfosfato ir kalio sulfato.

Jei vietovėje vargina vieliniai kirminai, kirmėlės, vabalai, rekomenduojama kuo vėliau iškasti dirvą, kad kenkėjai išverstų į paviršių ir užšaltų.

Spalio mėnesį sunkiausias darbas – lysvių kasimas.

Sunkiausi darbai sode – spalio mėnesį.

Lengvų dirvų (smėlio, priesmėlio) rudenį geriau netrikdyti: nekasti, neberti trąšų. Kasamas toks dirvožemis yra labai jautrus erozijai: ir taip prastą derlingą sluoksnį nuneša vėjas, išplauna lietus ir tirpstantis vanduo.

Trąšos, kurios rudenį įterptos į lengvą dirvą, nuplaunamos į apatinius horizontus, nepasiekiamus augalų šaknims. Tokiose dirvose česnakų, svogūnų, daugiamečių daržovių (rūgščių, šparagų, žaliųjų svogūnų, rabarbarų) lysvės turi būti mulčiuojamos žiemą, antraip po besniegės žiemos sodinukų gali ir nesitikėti.

Ir kuo storesnis izoliacinis sluoksnis, tuo didesnė tikimybė sėkmingai peržiemoti augalams.

Stacionariuose šiltnamiuose, kuriuose nuolat auginamos tos pačios daržovės, prasminga pakeisti viršutinį dirvožemio sluoksnį. Žemę iš šiltnamio dedame į rietuves, sluoksniuojame nukritusiais lapais, nupjauta vejos žole, mėšlu (jei yra).

Kitą sezoną svarbu neleisti kaminui išdžiūti. Po dvejų metų pailsėjusią žemę galima grąžinti į šiltnamį, siunčiant kitą šiltnamyje nuimtą viršutinį sluoksnį regeneracijai.

Tęsiame derliaus nuėmimą.

Spalio mėnesį kiekviena diena gali būti paskutinė buvimo šakniavaisių ir kopūstų lysvėse. Daržovėms negalima leisti užšalti. Morkos, būdamos žemėje, gali nenukentėti nuo lengvų šalnų, tačiau burokėliai su šakniavaisiais „parodai“ bus pažeisti ir nebus laikomi.

Nereikia labai skubėti iškasti daikoną: tegul jis priauga svorio ir sultingas. Jis gali būti padengtas neaustine medžiaga ant arkų.

Pastarnokų derliaus nuimti neskubame: jie gali peržiemoti net sodo lysvėje. Manoma, kad pastarnokai skanesni šaltu oru.

Vėliau galima iškasti šakniavaisines petražoles, lysvėje paliekant keletą augalų pavasarinei žalumai.Nuo petražolių, likusių žiemoti sodo lysvėje, nenupjauname lapų, kitaip augalai gali neišgyventi. Kelias petražolių šaknis galima iš karto persodinti į vazoną, kuris bus pastatytas ant virtuvės palangės.

Spalio mėnesį iš sodo pašaliname kopūstus.

Spalio mėnesį laikas nuimti kopūstų derlių.

Lengvai užšaldžius baltieji kopūstai tampa saldesni. Bet jei ketiname žiemai pasirūpinti ne tik raugintais, bet ir šviežiais kopūstais, geriau juos pašalinti prieš prasidedant šaltiems orams.

Jei kopūstas sušąla, leiskite jam atitirpti ant šaknies ir tik tada supjaustykite.

Laikyti skirti kopūstai arba ištraukiami už šaknų, arba paliekami su ilgu kelmu. Nulupdami kopūsto galvą nelieskite 3-4 dengiančių lapų.

Briuselio kopūstai ir kaliaropės saugiai išgyvens pirmąsias švelnias šalnas, nepakenkdami derliaus kokybei. Ant brokolių reguliariai nupjauname mažas galvutes, kurios susidaro ant šoninių ūglių. Po šalnų iš daržo pašalinsime pačius augalus.

Nuėmę baltagūžių kopūstų, Briuselio kopūstų, brokolių ir žiedinių kopūstų galvutes, lysvėse likusius stiebus ir kelmus ištraukiame prie šaknų, susmulkiname ir dedame į kompostą. Jie neturėtų būti palikti žemėje iki pavasario.

Jei Briuselio kopūstai ar žiediniai kopūstai nespėja suformuoti visaverčio derliaus, augalai iškasami su šaknimis ir „persodinami“ į drėgną smėlį ar žemę šiltnamyje ar rūsyje.

Jei nėra rūsio, kopūstus galima auginti šiltnamyje, uždengiant jį plėvele, šiaudiniais kilimėliais ar senomis antklodėmis. Kopūstų galvutės augs dėl kotelyje ir lapuose sukauptų maisto medžiagų.

Porų kasti neskubame, bet paliekame vietą rūsyje, kur galime užkasti jiems augalus. Tuo tarpu mes dar kartą nupjauname porų stiebus, kad jie išbaltų.

Be to, salierų lapkočių stiebus reikia įberti dirvožemio. Daugelis vasarotojų, norėdami apsaugoti stiebus nuo užteršimo, salierus balina, suvyniodami lapkočius į storą popierių, nepraleidžiantį šviesos.

Salierų lapkočiai.

Balintuose lapkočiuose sumažėja eterinių aliejų kiekis, todėl sumažėja kartumas, jie tampa skanesni. Sultingų lapkočių po derliaus nuėmimo ilgai išsaugoti nepavyks, todėl salierą kuo ilgiau paliekame sode.

Prieš prasidedant šaltiems orams, ant lankų galima uždengti neaustine medžiaga arba plėvele.Žinoma, kad taip išsaugoti visą žiemą negalime, bet prailginti naudingų stiebų suvartojimą.

Nors net ir nupjovus salierų stiebus šviežius galima išlaikyti keletą savaičių. Nupjauname viršutinę lapkočių dalį (kur yra lapai), gerai nuplauname, nusausiname, kad ant stiebų neliktų vandens lašelių, suvyniojame į popierinį rankšluostį, supakuojame į plastikinį maišelį ir dedame. juos šaldytuve.

Pasinaudojame paskutine galimybe paruošti kuo daugiau petražolių ir krapų būsimam naudojimui: džiovinti, užšaldyti arba pasūdyti. Džiovintas žoleles galima sumalti trintuve ir dėti į sriubas, pagrindinius patiekalus, salotas.

Žalumynai, pridedant skonio ir aromato, „nepainios“ dantyse. Špinatų lapus nuplauname, nusausiname, supakuojame ir dedame į šaldytuvą, kad bent jau spalio-lapkričio mėnesiais galėtume paruošti žaliasriubą-tyrę.

Antroje vasaros pusėje pasodintas bulves pasistengsime gražią dieną iškasti, kad tuoj pat išvėdintume ir išbarstytų pašiūrėje, kad nudžiūtų.

Spalio mėnesį neturėtumėte atidėti galutinio pomidorų, paprikų ir baklažanų derliaus nuėmimo. Nuskinti geru šiltu oru, ilgiau išsilaiko. Baklažanus geriau laikyti plastikiniame maišelyje šaldytuve.Kad vaisiai neprakaituotų, jie iš pradžių atvėsinami ir tik tada dedami į maišelį.

Plaunant, išdžiovinus ir supakavus į plastikinį maišelį, spalio mėnesį nuskintus ridikėlius galėsite laikyti ilgai.