Šeivamedžio raudona ir juoda, aprašymas

Šeivamedis – nepretenzingas, gana gražus lapuočių krūmas, kilęs iš Europos, Šiaurės Amerikos, Kaukazo ir Mažosios Azijos. Tai vis dar reta projektuojant sodus ir asmeninius sklypus. Dažniau jį galima pamatyti neprižiūrimuose soduose, palei daubas ir dykvietes, priemiesčių miškuose ir prieglaudose, kur pasirodo visiškai netikėtai, paukščių nuneštas.

Taip atrodo juodasis šeivamedis

Kai kurie žmonės šeivamedžius laiko „piktžolių“ augalu, kadangi jo nesodino ir nedėjo pastangų, kiti priskiria prie dekoratyvinių rūšių, vertina ankstyvą lapijos žalumą, gražius žiedynus, įspūdingą raudonų ar juodų vaisių masyvą, greitą augimą ir didelį gyvybingumą.

Yra žinoma apie 40 šeivamedžių rūšių, iš kurių šešios auga Rusijoje. Labiausiai paplitusios ir įdomiausios yra trys rūšys ir jų sodo formos. Jūsų dėmesiui pristatome juodojo, raudonojo ir kanadinio šeivamedžio uogų aprašymą.

Raudonasis šeivamedis, aprašymas

Raudonasis šeivamedis (karpalas) – krūmas šakotais storais ūgliais, padengtais dideliais pumpurais. Aukštis iki 4 m, gali augti ir medžio pavidalu. Jau balandžio mėnesį ūgliai, išmarginti daugybe lęšių, pradeda blizgėti nuo kylančių sulčių, pumpurai išsipučia ir sprogsta. Iš vidaus atsiranda rausvi lapai ir pilkšvai žali žiedynai. Šiuo metu šeivamedžio uogos yra dekoratyvios.

Taip atrodo raudonasis šeivamedis

Krūmas žydi gegužės mėnesį kartu su lapų atsiradimu. Lapai nelygūs su 5–7 lapeliais, kurių kiekvienas yra 5–10 cm ilgio ir 2–4 cm pločio, viršūnėje smailus ir iki 1 cm ilgio smailus, dantyti išilgai krašto, ryškiai žali iš viršaus, pliki, šviesesni iš apačios, išilgai venų kartais pūkuojantis.

Nuotraukoje raudonas šeivamedis

Šeivamedžio žiedai iš pradžių būna šviesiai geltoni, vėliau tarsi nublunka, pašviesėja, įgauna gelsvai baltą, kartais kreminę spalvą. Jie surenkami į galinius tankius 3–6 cm ilgio kiaušiniškus žiedelius ir neryškiai išsiskiria žalumynų fone. Žydėjimas trunka apie dvi savaites. Tada žaliuoja vaisiai, o krūmas neišsiskiria bendros vasaros žalumos fone.

Tačiau liepos pabaigoje šios rūšies šeivamedžio uogų grožis vėl grįžta, o ugniai raudoni vaisiai tampa pastebimi. Šakos linksta nuo savo svorio. Vaisiai augalą puošia 1-1,5 mėnesio, kol paukščiai, kuriems tai skanus maistas, „nuima“ derlių. Šiuo metu krūmo vainiko viduje jau pasirodo geltoni lapai. Rudenį, po pirmųjų šalnų, lapai nukrenta nespėję visiškai pakeisti spalvos.

Kur auga raudonasis šeivamedis?

Šeivamedis gerai dauginasi sėklomis, kurias visur išnešioja paukščiai. Jis auga greitai, formuodamas gausų augimą prie šaknies kaklelio. Kultūroje jis naudojamas pavieniams ir grupiniams sodinimams bei šlaitų dekoravimui. Labai atsparus klimato sąlygoms, tačiau mėgsta gilias ir purias derlingas dirvas, jautriai reaguoja į trąšas.

Dideli šeivamedžio krūmynai aptinkami pušynuose prie miestų, kuriuose peri uogos. Čia ypač matoma augalo reakcija į natūralias trąšas paukščių išmatose. O pats šeivamedžio uogos praturtina dirvą, nes jo lapuose yra nemažai pelenų medžiagų.

Nuotraukoje raudoni šeivamedžio lapai

Šeivamedis kultūroje žinomas nuo XVI amžiaus pabaigos. Per šį laiką dauginant sėklomis buvo parinkta daug dekoratyvinių formų. Tarp jų žinoma plumozės forma, kurios lapai nelygiai dantyti, lapų kritimo metu įgauna purpurinę spalvą. Soduose auga krūmai su giliai išpjaustytais lapais, kurių skiltys primena siūlus, tai yra laciniata forma. Yra formų su purpuriniais pumpurais ir rausvais žiedais. Flavescens forma išsiskiria geltonais vaisiais.

Juodojo šeivamedžio aprašymas

Juodasis šeivamedis labai skiriasi nuo raudonojo šeivamedžio. Krūmas ar medis su daug didesniais sudėtiniais lapais (iki 32 cm ilgio). Pumpurai smailūs. Žydi po visiško lapavimosi.Ypač dekoratyvi žydėjimo laikotarpiu, kai visiškai pasidengia baltais iki 20 cm skersmens skėčio formos žiedynais. Išskirtinis šios rūšies bruožas yra tas, kad trinant lapai nemalonus kvapas, tačiau žiedai kvapūs. Žydi gegužės pabaigoje-birželio pradžioje.

Nuotraukoje pavaizduotas juodasis šeivamedis Sambucus nigra ‘Black Lace

Blizgūs juodi 5-8 mm skersmens vaisiai su 3-4 sėklomis sunoksta rugsėjį ir ilgai puošia krūmą net nukritus lapams. Prasidėjus žiemai jį nuskabo paukščiai.

Skirtingai nuo raudonojo šeivamedžio, kurio uogos yra nuodingos, jo juodojo giminaičio subrendę vaisiai yra valgomi ir netgi turi gydomąją vertę (skaistumą mažinantį, vidurius laisvinantį ir vėmimą skatinantį).

Šeivamedžio juodieji nėriniai

Juodasis šeivamedis auga taip pat greitai, bet yra labiau termofiliškas nei raudonasis šeivamedžio uogos. Gerai toleruoja pietinio regiono karštį. Šiaurėje jis tampa šviesamėgesnis, ten dažnai nušąla, bet prasidėjus pavasariui greitai atauga. Jis yra reiklus dirvožemiui ir padeda jį pagerinti.

Vaisiaus minkštimas skanus, saldžiarūgštis, iš jo verdama uogienė, kompotai, želė ir kt.

Juodasis šeivamedis buvo auginamas nuo seno. Plačiai paplitęs parkuose ir priemiesčių zonose.

Nuotraukoje Aurea

Jis turi daug dekoratyvinių formų, skiriasi įpročiu (žemai augantis, verkiantis, piramidinis), lapų spalva, jų lapų išpjaustymu ir vaisių spalva. Taigi, marga forma turi baltai margus lapus; aurea - aukso geltonumo ir vyšnių raudonumo vaisiai; laciniata - reguliariai ir simetriškai giliai išpjaustyti lapai; luteo-variegata - geltonai dėmėti lapai; švytuoklė – išsiskiria dėl kabančių šakų.

Nuotraukoje juodasis šeivamedis Pendula

Juodojo šeivamedžio uogos naudojamos liaudies medicinoje, tačiau kartais sodininkai skundžiasi, kad nepaisant gero, gausaus žydėjimo, krūmai neuogauja. Dažniausiai tai atsitinka dėl netinkamo šio krūmo auginimo.

Šeivamedžių sodinimas ir priežiūra

Vienas pasodintas juodojo šeivamedžio krūmas kartais pasižymi tokiomis keistenybėmis: vieni žiedynai formuoja kiaušides, kiti vaisiaus labai mažai arba visai neduoda vaisių. Tačiau pagrindinė priežastis nėra krūmo vienatvė, jis gali duoti derlių, nors ir nedidelį.

Kad augalai duotų daugiau vaisių ir dėl to būtų geriau apdulkinami, reikia pasodinti 2–3 skirtingų formų krūmus: 2–2,5 m atstumu vienas nuo kito (juodos spalvos, kekės – laukinės, sibirinės – naudojamos liaudies medicina).

Kai kuriais atvejais šeivamedžio uogos neduoda vaisių dėl nepakankamos mitybos. Šis augalas mėgsta derlingą, drėgną dirvą ir jautriai reaguoja į trąšas. Į sodinimo duobę įpilama 7-8 kg humuso, 50 g superfosfato, 40 g kalio sulfato (kalio sulfato). Po pasodinimo daigai laistomi, mulčiuojami, o antžeminė dalis sutrumpinama iki 25 cm.Toks padažas augalui tarnaus 2-3 metus.

Viršutinis padažas

Nuo trečių metų pavasarį tręšiama azotu (25-30 g karbamido) ir apdorojama cirkoniu (1 ampulė 10 litrų vandens). Liepos mėnesį augalas šeriamas kompleksinėmis trąšomis (cytovit). Gydymas cirkoniu gali būti kartojamas po 15-20 dienų 3-4 kartus.

Rudenį, kol krūmai nežiemoja, medžio kamieno apskritimą galima padengti 10 cm storio humuso sluoksniu, pakloti ką tik nupjautą žaliosios trąšos masę.

Krūmo formavimas

Juodasis šeivamedis suformuotas krūmo pavidalu su 10-12 įvairaus amžiaus šakų, aukštis 2-2,5 m Senesnės nei 6 metų šakos supjaustomos į žiedą.

Jei krūmas sustorėjęs, genėkite: pašalinkite senas šakas, po krūmu įberkite humuso (kibiras), medžio pelenų (0,5 litro stiklainis), kompleksinių mineralinių trąšų. Laistykite reguliariai: bent du kartus per mėnesį, o karštomis, sausomis vasaromis – kartą per 10 dienų. Didžiausias vandens poreikis yra po žydėjimo ir uogų užpildymo metu.

Juodosios šeivamedžio uogos vaisius veda ant praėjusių metų šakų. Todėl šiemet turėtų užsiauginti naujų vienmečių šakų. Norėdami tai padaryti, ankstyvą pavasarį sutrumpinkite ūglių viršūnes pumpuru, nukreiptu į išorę, o šonines šakas - 2–3 pumpurais.

Kiekvienais metais būtina atlikti sanitarinį genėjimą: išpjauti sausus, netinkamai augančius ūglius, nukreiptus į krūmo vainiko vidų.

Apipjaustymo schema

Galbūt apdulkinimui trukdė oras: stiprus vėjas, lietus. Tokiomis sąlygomis apdulkinantys vabzdžiai neskraido.

Galite naudoti natūralų žydėjimo ir vaisių formavimosi stimuliatorių Bud. Jame yra giberelio rūgščių, kurios skatina vaisių sėkmę.

Juo purškite šeivamedžių krūmus ryte arba vakare esant sausam, nevėjuotu orui. Lapai drėkinami tolygiai.

Norint paruošti darbinį tirpalą, reikiamas vaisto kiekis (10 g 10 litrų vandens) ištirpinamas nedideliame kiekyje vandens, gerai išmaišomas, po to įpilamas vandens iki 10 litrų, vėl išmaišomas. Jis pradeda veikti nuo gydymo momento ir tęsiasi 1-3 mėnesius.

Šeivamedis

Kanados šeivamedžio uogos yra artimos juodajam šeivamedžiui. Kilęs iš Šiaurės Amerikos, turi didelius plunksniškus lapus, gelsvai baltus žiedus, kvapnius, mažus, surinktus į didelius (iki 30 cm skersmens) skėčius. Vaisiai rutuliški, tamsiai violetiniai, blizgūs, apie 5 mm skersmens, valgomi.Ūgliai iš pradžių pliki žali, vėliau tamsiai violetiniai, šiek tiek briaunoti, su daugybe lęšių.

Kanados šeivamedžio uogos turi daug dekoratyvinių sodo formų su skirtingu lapų išpjaustymu ir spalva, su skirtingais vaisiais, net raudonais. Labiausiai paplitusi forma yra acutifolia su stipriai išpjaustytais lapais. Kasmet šiek tiek užšąla, bet žydi ir duoda vaisių.

Auginant visų rūšių šeivamedžiai dažniausiai dauginami sėklomis, sėjant rudenį. Sėjai pavasarį reikia ilgalaikės stratifikacijos (4 mėn.). 1000 vienetų raudonojo šeivamedžio sėklų sveria 2,5 g, o juodojo šeivamedžio uogų - 3,3 g Kanados šeivamedžio uogos formuoja šaknų čiulptukus. Dekoratyvinės šeivamedžio formos, išaugintos iš sėklų, iš dalies išlaiko motininio augalo savybes. Juos galima dauginti ir sumedėjusiais auginiais.

Štai kaip atrodo Kanados šeivamedžio uogos

Ar žinojote, kad šio krūmo išskirtinis bruožas – ne tik pačių augalų dekoratyvumas ir daugybė jo formų?

Daugelis sodininkų jau seniai pastebėjo, kad aplink raudonąjį šeivamedžio uogą nėra augalų kenkėjų, ir stengiasi šiam krūmui suteikti vietą aikštelėje, daugindami jį sėklomis, sluoksniavimu, auginiais.

Augindami šeivamedžio uogas, nepamirškite, kad žiedynuose ir žievėje yra valerijono rūgšties, kuri paaiškina kačių meilę jai, graužiančią žievę ir dažnai vaišinantis šio gražaus ir sveiko krūmo žiedais.

Šeivamedžio nuotrauka

Temos tęsinys:

1. Alyvų sodinimas ir priežiūra sode
2. Dekoratyvinių krūmų genėjimas