Atjauninamasis senų medžių genėjimas

Kaip padėti senam sodui? Pradėti reikia nuo kruopštaus medžių kamienų ir skeleto šakų apžiūros. Jei juos paveikė ligos (citosporinis maras, juodasis vėžys ir kt.), vadinasi, netrukus teks šalinti, kaip ir žievės vabalų pažeistus medžius (žievės skylutės ar atidengta mediena), poliporus (grybai) .

Apžiūros metu jie tikrina ne tik žievę, bet ir lapus bei vaisius. Jei ant žievės yra dėmių, jos nedelsiant išpjaunamos, įskaitant 2-3 cm sveikos dalies.Žievė nulupama ir nuplaunama 1% vario sulfato tirpalu (100 g 10 litrų vandens) ir uždengiama sodo pikiu. Smarkiai pažeisti medžiai ar atskiros šakos pašalinami ir sudeginami. O tai labai svarbus darbas – išlaisvinti seną sodą nuo ligotų ir džiūstančių nulūžusių šakų, o žaizdas nuo žievės vabalų uždengti sodo laku arba vandens pagrindu pagaminta medžių emulsija.

Ar galima atjauninti senus vaismedžius?

Sodininkai turi daug problemų genėdami senus medžius. Iš karto kyla klausimas: kuris medis laikomas senu? Medžių senumą lemia metinis augimas. Jei jie mažesni nei 15-20 cm, būtinas senėjimą stabdantis genėjimas. Tačiau tai dažniausiai įvyksta sulaukus 30–40 metų. 20-25 metų sodai ant vidutinio dydžio poskiepio nėra seni, gali derėti dar 10 ir daugiau metų. Viskas priklauso nuo priežiūros ir reguliaraus atjauninimo.

Obelys ir kriaušės daugiausia vaisius veda ant vaismedžių – daugiamečių vaisių darinių. O augimui susilpnėjus, medis derlių duos dar 3-4 metus, bet su labai mažais vaisiais. Senėjimą stabdantis genėjimas prailgins visą medžio gyvenimą.

Tačiau būna, kad sodininkai su senstančiais medžiais susiduria kur kas anksčiau, jei medžiai genimi neteisingai arba visai negenimi.

Jei metinis augimas mažesnis nei 25 cm, atliekamas lengvas atjauninimas, kuris greitai atkurs vaisius ir padidins augimą. Šiuo atveju šakos supjaustomos į 3-4 metų senumo medieną.

Tačiau nedidelis atjauninimas nepadės medžiui, jei metinis augimas yra ne didesnis kaip 10 cm. Šiuo atveju atliekamas labai stiprus vainiko atjauninimas ir sumažinimas, tiesiogine prasme pašalinant visą vainiką, išskyrus skeleto šakas ir užaugančias šakas.

Jauninamasis seno sodo genėjimas.

Po tokio stipraus genėjimo pradės augti 50-100 cm ilgio viršūnės.Iš jų vėl formuojame karūną, išpjauname nereikalingas viršūnes. Geriau iš pradžių patrumpinti šakas vienoje vainiko pusėje iki norimo aukščio. Kai laja bus labai išretinta pašalinus daugiametes šakas, kitais metais ant didelių pjūklų išaugs daug viršūnių, nes į nupjautas vietas patenka daug maisto medžiagų.

Visos vainiko viduje augančios viršūnėlės supjaustomos į žiedą, o gerai išsidėsčiusios viršūnėlės paliekamos tinkamoje vietoje. Likusios viršūnės nupjautose vietose patrumpinamos, paliekant 2-3 pumpurus. Iš augančių ūglių bus galima suformuoti karūną.

Skiepijimui gali būti naudojami seno medžio viršūniniai ūgliai vietoje pašalintų šakų.

Jei ant senų medžių atsiranda viršūnių, tai yra signalas, kad medžiui reikia atjauninimo. Tokiu atveju jie ne šalinami, o naudojami kuriant naują medžio lają, o senoji laja nupjaunama 3-4 metų augimui. Laja dažnai atjauninama (dalinis atjauninimas), pašalinant šakas iki pat viršūnių atsiradimo vietos.

Viršūnės arba riebaliniai ūgliai atsiranda medžiui užšalus. Šiuo atveju kai kurios viršūnės išpjaunamos, o kai kurios paverčiamos vaismedžiu, žiupsnojant ir genint. Ir tik maža dalis lieka vainiko atstatymui.

Senojo sodo maitinimas

Atjauninti medžiai reikalauja geros mitybos ir vandens tiekimo. Taigi, obelis turi būti šeriamas 3-4 kartus per sezoną.

    Pirmas maitinimas – balandžio pabaigoje. Paimkite 5-6 kibirus humuso ir 500 gr. karbamido ir išsklaidyti virš vainiko projekcijos.
Antrasis maitinimas - prieš žydėjimą. Jei kritulių nėra ir karšta, 200 litrų vandens statinei paimkite: 800 g. kalio sulfatas, 1 kg superfosfato, 5 l.paukščių išmatos arba 10 litrų srutų (arba, jei jų nėra, 500 gramų karbamido). Viską sumaišykite ir palikite savaitei. Šeriant 1 vaismedžiui sunaudojama 4-5 kibirai. Viena statinė 4-5 obelims (Laistyti reikia pagal vainiko projekciją, atsitraukus nuo kamieno 50-60 cm.

    Trečias maitinimas - vaisių užpildymo fazės metu.

200 litrų statinei paimkite: 3 kg. nitrofoska, 20 gr. sausas natrio humatas. Pirmiausia į miltelius įpilkite nedidelį kiekį vandens ir gerai išmaišykite. Sunaudojimas – 3 kibirai vienam vaismedžiui.

    Ketvirtasis maitinimas - po derliaus nuėmimo: po kiekvienu medžiu užpilkite 300 gramų. kalio sulfatas ir superfosfatas. Jei nėra lietaus, trąšas geriau praskiesti vandeniu.

Sanitarinis genėjimas

Sanitarinį sodų genėjimą galima atlikti bet kuriuo metų laiku. Jie pašalina ne tik nulūžusias, džiūstančias, ligotas šakas, bet ir ūglius.

Jeigu medžiai sode niekada nebuvo tinkamai genėti, atlikite atkuriamąjį genėjimą (pavyzdžiui, medžiai paaugo į aukštį, išaugo į plotį, medis apšalo arba atsidengė lajos vidurys).

Taigi jauną medį su nesusiformavusiu vainiku galima atkurti jau 2-3 metais. Pirmiausia turite rasti šaką, kurią būtų galima naudoti kaip centrinį laidininką (esantį vainiko centre ir virš kitų šakų).

Nustatome, kur reikia kloti antrą šakų pakopą, ir nupjauname viršūnę šiame aukštyje. Likusias šakas nupjauname 10-20 cm žemiau centrinio laidininko viršaus.

Pirmos pakopos skeletines šakas parenkame iš storiausių ir stipriausių šakų, kad, žiūrint iš viršaus, susidarytų kryžius, t.y., kiekviena skeleto šaka turi būti priešais kitą.

Likusias šakas arba išpjauname, arba patrumpiname 3-4 pumpurais.

Taip atkuriame neprižiūrimą medį bet kokio amžiaus, kai kaltas genėjimo trūkumas ar netinkamas genėjimas.