Miltligė, paveikusi lapus, smarkiai pablogina šakniavaisių kokybę: negaudami mitybos iš sergančių lapų, jie nustoja augti ir tampa dygliuoti. Smarkiai vystantis ligai, lapai visiškai padengiami balta danga ir tada miršta.
Impulsas ligai atsirasti yra perlaistymas: kai tik augalai vieną kartą praranda turgorą, tuoj pat atsiranda miltligė. Tolimesnį jo vystymąsi išprovokuoja temperatūros pokyčiai.
Ant augalų liekanų likusią infekciją perneša vėjas, lietus ir drėkinimo vanduo bei augalais besirūpinantys žmonės.
Kai vėlyvą sezoną morkas pažeidžia miltligė, liga neturi laiko rimtai paveikti derliaus kokybę ir kiekį. Tokiais atvejais, pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, morkos iškasamos, džiovinamos ir laikomos.
Sunkiau, kai liga progresuoja šakniavaisių augimo laikotarpiu. Nenoriu naudoti cheminių pesticidų morkoms, ir nė vienas iš jų nėra patvirtintas naudoti privačiuose ūkiuose. Galite naudoti tiovit jet. Tačiau kadangi tai yra kontaktinis fungicidas, gydymas turi būti atliekamas atsargiai sudrėkinant kiekvieną lapą. Ir vieno ar dviejų purškimų neužtenka.
Morkų gydymas liaudies gynimo priemonėmis
Kovojant su miltlige, vasaros gyventojai gali griebtis improvizuotų priemonių. Pavyzdžiui, morkų lysvę apibarstykite medžio pelenais (stiklinė kvadratiniam metrui).
Jei savo sodyboje turite mėšlo, iš jo galite paruošti gydomąjį antpilą. Viena dalis mėšlo užpilama trimis dalimis vandens, paliekama tris paras, tris kartus praskiedžiama vandeniu, filtruojama ir purškiama ryte, vakare arba debesuotu oru. Saulėje bakterijos, kurios pačios turėtų susidoroti su miltlige, miršta.
Vietoj mėšlo galite jį užpilti tokiu pat būdu ir purkšti šieno dulkes bei senus šiaudus.
Atsižvelgiant į tai, kad miltligė aktyviau vystosi ant augalų, permaitintų azotu, morkas galite šerti fosforo ir kalio trąšomis. Jų vaidmenį gali atlikti tie patys medžio pelenai.
Kad morkos, kaip ir kiti skėtiniai augalai, kitą sezoną nesusirgtų, iškasę šakniavaisius, nuo lysvių atsargiai pašalinkite augalų liekanas. Dirva kasama, kad likę lapai ir lapkočiai greičiau supūtų. Kitais metais būtinai pakeiskite morkų vietą sėjomainoje: nesėkite jų į tą pačią lysvę, po salierų, pastarnokų, krapų, kmynų, kitų skėtiškų augalų. Ir šių kultūrų artumas yra nepageidautinas.
Pasėliai neturėtų būti tankūs, todėl viena iš prevencinių priemonių nuo miltligės yra savalaikis retinimas. Tręšimas turi būti subalansuotas, be azoto pertekliaus. Laistyti reikia laiku ir pakankamai. O tam, kad dirva geriau „išlaikytų“ optimalią drėgmę, tarpai tarp eilių reguliariai purenami arba mulčiuojami.