Veja sode po medžiais

Sėjant veją sode, pirmiausia jie galvoja apie grožį: tvarkingai nupjauti medžiai žalios žolės fone džiugina ir ramina. Tačiau šis dirvožemio priežiūros būdas sode turi savo privalumų ir trūkumų.

Veja sode, kokie privalumai

1. Pagerėja vaisių kokybė: jie skanesni, turtingesni vitaminais ir mikroelementais, intensyvesnės spalvos, praktiškai nepažeisti,
2. Sode padidėja dirvožemio drėgmė, todėl pagerėja mikroklimatas.Tai naudinga medžiams, o žmonės tokiame sode gali lengviau atsikvėpti.
3. Pavasarį ir po liūčių velėnuotame sode dirva greičiau išdžiūsta, todėl anksčiau galima pradėti genėti ir kitus medžių priežiūros darbus.
4. Žemė po veja sode nėra iškasta ir purenama. Saugant žolę, ji išlieka laidi orui ir drėgmei. Taip veja palengvina sodo priežiūrą ir apsaugo dirvą nuo vandens ir vėjo erozijos.
5. Žiemą vejos žolė sulaiko sniegą šaknų zonoje, o velėna izoliuoja šaknis, taip apsaugodama jas nuo užšalimo. Vasarą žolė saugo dirvą, taigi ir šaknis nuo perkaitimo.
6. Vejos sode humusas greičiau kaupiasi viršutiniame dirvos sluoksnyje (dėl žūstančių vejos žolių šaknų, lapų ir stiebų). Dirvožemyje, „uždengtame veja“, mikrobiologiniai procesai vyksta intensyviau. Giliomis šaknimis turinčios žolės traukia maistines medžiagas iš apatinių horizontų į viršutinius, taip pagerindamos vaismedžių mitybą. Neiškastoje dirvoje ramiai jaučiasi sliekai, pagrindiniai jos derlingumo kūrėjai.

Veja po medžiais – trūkumai

1. Į vejos mišinius įtraukta žolė konkuruoja su vaismedžiais dėl maisto ir vandens.
2. Daugiamečiai žolynai skatina vaismedžių paviršinės šaknų sistemos vystymąsi, kurią gali pažeisti šalnos ir sausros.
3. Pirmaisiais gyvenimo metais vaismedžiai žole apsodintoje vietovėje auga lėčiau nei medžiai, kurių dirvožemis laikomas pūdymu. Vėliau jie pradeda duoti vaisių.
4. Pievavimas skatina intensyvesnį kenkėjų ir ligų dauginimąsi sode: dirva rudenį nekasama, joje gerai išsilaiko kenkėjų žiemos tarpsniai. Vasarą žolėje sunkiau rasti sliekų.Todėl žalingų sodų kenkėjų kontrolė yra ypač svarbi. Negalima praleisti ankstyvo pavasario purškimo.
5. Grybelinė infekcija išlieka žolėje, nukritusiuose ir nenuskintuose lapuose. Pelės gali gyventi netaisyklingai nupjautos vejos velėnoje.

Atrodytų, viskas paprasta: sodo įveisimo privalumų daugiau nei trūkumų, o tarp medžių galima drąsiai sėti žolę.

Tačiau jaunesnių nei ketverių metų medžių šaknų agronomai nepataria „slėpti“ po veja. Jauniems medžiams sunku konkuruoti su žolėmis dėl drėgmės ir mitybos. Subrendę, „išsiuntę šaknis“ į gilesnius dirvožemio sluoksnius, medžiai skausmingai nebereaguoja į žolės artumą.

Nerekomenduojama maitinti medžius ant žemaūgio poskiepio ir uogynus, nes jų šaknų sistema visą gyvenimą išlieka paviršutiniška, jiems patiems reikia intensyvaus maitinimo, o vejos žolės trukdys augalams visapusiškai vystytis.

Žemaūgių medžių ir uoginių augalų kamienų apskritimus rekomenduojama laikyti po juodu pūdymu ir mulčiuoti nupjauta žole bei kompostu. Nenutrūkstamas žolės naudojimas taip pat draudžiamas soduose, kuriuose laistymas nereguliarus, nes medžių kamienuose esanti žolė papildomai išsausina dirvą. Tokiose vietose dirvą geriau laikyti po juoduoju pūdymu ir mulčiuoti.

Dažnai galima rasti rekomendacijų sodo eiles laikyti po velėna, o kamieno apskritimus (ar juostas) po juodu pūdymu ir mulčiuoti tarp eilių nupjauta žole.

Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, darome išvadą, kad tik subrendęs sodas su medžiais ant energingų poskiepių gali būti visiškai apsėti vejos žolėmis.Vejos naudai dažnai renkasi vasarotojai, kuriems sodas visų pirma yra poilsio vieta, antra – derliaus ir papildomų pajamų šaltinis.

Pievelėje augančio sodo priežiūra

Sode pasėta žolė savaip pakoreguoja vaismedžių žemės ūkio praktiką. Kyla klausimas, kaip laistyti ir patręšti tokį sodą, kad neprarastų dekoratyvi vejos išvaizda ir išliktų vaismedžių sveikata bei produktyvumas.

1. Vejos žolė vejos sode turi būti reguliariai pjauta. Tai daroma ne tik dėl dekoratyvios vejos išvaizdos, bet ir dėl sodo sveikatos. Reguliariai pjaunama žolė ne taip intensyviai vysto šaknis, konkuruodama su medžiais dėl vandens ir mitybos. Be to, smulkių nupjautų žolių nereikia šalinti iš vejos: jos pūdamos pagerins dirvos struktūrą ir papildys jos derlingumą.

Jums tereikia pasirūpinti, kad nupjauta žolė būtų tolygiai paskirstyta vejoje, kad nesilaikytumėte principo „kur stora, o kur tuščia“. Po nupjautos žolės „krūvos“ vejoje gali susidaryti plikos dėmės.

Soduose, kur po juodu pūdymu laikomi medžių kamienų apskritimai ar juostos, jiems mulčiuoti naudojama nupjauta žolė. Jokiu būdu negalima išmesti nupjautos žolės. Priešingu atveju dirvožemis greitai išeikvos.

2. Tuo pačiu tikslu (mažinti žolių konkurenciją) veja sode paviršutiniškai tręšiama mineraliniu vandeniu ir organinėmis medžiagomis. Kompostą ar humusą geriau berti anksti pavasarį, tolygiai plonu sluoksniu paskleidus ant vejos. Tada per veją perleidžiamas ventiliatoriaus grėblys, kad būtų išleisti kompostuoti žolės lapai.

Kaip maitinti medžius

Medžiai šeriami lokaliai – tręšiamos aplink lajos perimetrą iškastas duobes. Kaip juos pasigaminti nepažeidžiant vejos?

Numatytoje vietoje atsargiai nuimkite velėnos gabalėlį, kastuvo durtuvu iškaskite duobutę (geriausia – dvi) ir įpilkite į ją pilnas mineralines trąšas. Uždenkite žeme, sutankinkite ir nupjautą velėnos gabalą grąžinkite į savo vietą. Žemę iš duobių galima pašalinti ant kartono ar skardos gabalo, kad nepažeistumėte vejos.

Galite padaryti skylutes vietiniam trąšų įterpimui šakute, įsmeigdami jas į dirvą ir siūbuodami iš vienos pusės į kitą, tada supilkite trąšas. Trąšų kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į iškasta duobių skaičių. Jei apytikslis vainiko perimetro plotas yra 5 kvadratiniai metrai. m, kompleksinių trąšų įterpimo norma – 2 valg. šaukštų vienam kvadratiniam metrui, išilgai vainiko perimetro iškasti 10 duobių, po to į kiekvieną iš jų įberti po valg. šaukštas trąšų.

Po medžių tręšimo atliekamas laistymas.

3. Laistant žolėmis apsodintą sodą, svarbu atsižvelgti į ne tik žolės, bet ir medžių drėgmės poreikį. Todėl pirmoje vegetacijos pusėje laistyti reikėtų gausiau, antroje, kai medžiai ruošiasi žiemoti, laistyti saikingiau ir paviršutiniškiau, kad žolė sudrėktų, bet neperdžiūtų. - sudrėkinkite medžio šaknis.