Augantis mangoldas

Kas yra mangoldas?

Mangoldas, arba šveicariškasis mangoldas, yra Viduržemio jūros šalyse populiari lapinių salotų rūšis, kuri dažnai lyginama su špinatais, nes turi daug maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų, kartu išlieka itin nekaloringu ir skaniu produktu.

Taip atrodo mangoldas

Kam auginti mangoldą, jei savo sode auginate įprastus burokėlius?

Tokį patį klausimą galima užduoti ir apie kopūstus: kam auginti kininius ar žiedinius kopūstus, jei baltieji kopūstai mums labiau pažįstami? Kuo daugiau daržovių ant stalo, tuo turtingesnė mityba. Tas pats mangoldas (lapiniai burokėliai, špinatiniai burokėliai) pranoksta valgomuosius burokėlius vitaminų, kalcio druskų, fosforo, geležies kiekiu. Lapus galima naudoti panašiai kaip baltojo kopūsto, o stiebus – kaip žiedinio kopūsto (valgomas po karšto apdorojimo).

Pabandžius išsiaiškinti, kas yra pirmiau – mangoldas ar šakninis burokėlis, paaiškės, kad pastarasis yra mangoldų hibridizacijos su laukinių burokėlių rūšimis rezultatas.

Kaip auginti mangoldą

Šveicarijos mangoldų auginimas nėra sudėtingas ir daugeliu atžvilgių panašus į valgomųjų burokėlių auginimą.

Mangoldas yra šalčiui atsparus augalas: jo sėklos dygsta jau esant 6-7 laipsnių temperatūrai. Daigai ištveria iki minus 2 laipsnių šalčio. Kartu su balandine sėja praktikuojama vidurvasario sėja – gležniems rudens žalumynams. Galimas ir priešžieminis sėjimas – ant jau įšalusios dirvos iš anksto paruoštose sėklų vagose. Sėklos sodinamos iki 2 cm gylio.

    Kur auginti. Gali augti beveik bet kokiame dirvožemyje. Tačiau drėgnomis, derlingomis sąlygomis išauga graži rozetė. Todėl geriau auginti po pasėlių, kuriems buvo pridėta organinių medžiagų, arba ruošiant lysvę įberti į kibirą gerai prinokusio komposto ar humuso kvadratiniam metrui. m.

    Kada sėti sėklas. Mangoldas sėjamas, kai dirva 3-4 cm gylyje įšyla iki 7...8°C, t.y., praktiškai kartu su bulvių sodinimu. Ankstesniais laikais pasėliai turi būti uždengti plėvele. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad anksti sėjant žema oro temperatūra gali nulemti augalų varžtus.

Ūgliai pasirodo per 10-15 dienų.Kadangi mangoldų sėklos, kaip ir burokėliai, yra spiečius, kuriame yra 2 ar daugiau sėklų, uždengtų bendrame lukšte, jo pasėlius paprastai reikia smarkiai retinti.

Išnykę daigai įkalami beveik iš karto – dėl augalų stabilumo. 2-3 tikrųjų lapelių tarpsnyje daigai išretinami. Po dviejų savaičių jie vėl išretinami: lapkočių veislės turi būti išdėstytos 35-40 cm atstumu, o lapuočių - 20-25 cm. Sustorėjusiuose pasėliuose prastėja augimas, mažėja derlius.

Mangoldą galima auginti ir per sodinukus.

   Mangoldų auginimas per sodinukus. Ankstyviesiems žalumynams gauti šveicariniai mangoldai auginami per sodinukus. Norėdami tai padaryti, kovo-balandžio mėnesiais sėklos sėjamos į atskirus vazonėlius. 30-35 dienų amžiaus augalai sodinami į nuolatinę vietą pagal nurodytą schemą.

    Augalų priežiūra. Mangoldas augs be ypatingos priežiūros, tačiau norint, kad jo lapai būtų dideli, sultingi ir švelnūs (jose galite „paslėpti“ kopūstų suktinukų įdarą), auginimo metu jis reguliariai laistomas ir retkarčiais šeriamas silpnais mineralinių trąšų tirpalais ( 0,5 arbatinio šaukštelio kompleksinių trąšų 10 litrų vandens, suvartojimas - kv.m). Azoto trąšas naudokite tik augimo pradžioje, kad lapuose nesikauptų nitratai.

Lapus galite po truputį nupjauti ("suspausti" kaip rūgštynės), pradedant nuo išorinių. Po genėjimo likę lapai auga dar geriau. Vienu metu nuo augalo nupjaunama ne daugiau kaip ketvirtadalis lapų, nepamirškite, kad augimo taškas nepažeistas. Nupjauti lapai greitai nuvysta, todėl iš karto laisvai dedami į plastikinius maišelius ir laikomi šaldytuve.

Stiprius augalus per žiemą galima palikti sodo lysvėje, užberti žemėmis ir iki šalnų užberti kompostu ir lapais.Mangoldas gerai toleruoja palankias žiemas, o pavasarį pradeda ataugti labai anksti, nes iš prigimties yra dvimetis.

Auga mangoldas ant palangės

Rudeniniame sode galite iškasti šaknis, kad vėliau jas užaugintumėte ant palangės. Geriau rinktis augalus, kurių pagrindinės siurbiamos šaknys storiausios.

Žiemą ant palangės augina mangoldą.

Jie sodinami arti vienas kito, pabarstomi žemių mišiniu (velėna, humusas, smėlis – 1:1:0,5), auginimo vieta paliekama atvira. Pasodinti augalai pusantros savaitės laikomi 8-10 laipsnių temperatūroje.

Esant tokiam mikroklimatui, augalai greitai įsišaknija naujoje vietoje, o tada, patekę į šiltesnę patalpą, pradeda aktyviai augti. Palankiausia temperatūra mangoldams auginti yra 17 - 20 laipsnių. Jai tinka pietryčių ir pietvakarių orientacijos langai, įstiklintos lodžijos, verandos. Vanduo kambario temperatūroje. Du kartus per mėnesį jie maitinasi organinėmis-mineralinėmis trąšomis.

Naudingos mangoldų savybės

Iš pradžių burokėliai buvo vertinami kaip vaistinis augalas, o tik vėliau pradėti auginti kaip daržovių kultūra. Mangoldai naudingi žmonėms, kenčiantiems nuo nutukimo, diabeto, inkstų akmenligės ir mažakraujystės. Šis augalas yra antroje vietoje po špinatų sveikiausių daržovių reitinge.

• Mangoldai naudingi sergant cukriniu diabetu, nutukimu, mažakraujyste, po sunkių ligų, taip pat esant pavasariniam vitaminų trūkumui.

• Vos 1 porcija (200 gramų) gali užtikrinti 60% paros minimumo magnio – svarbiausio organizmo mineralo.

• Tyrimai parodė, kad mangoldas padeda regeneruoti kasos ląsteles.

• Jis turi hepatoprotekcinių savybių ir pašalina toksinus iš organizmo.

• Stiprina imuninę sistemą.

• Mangolduose yra rekordinis kiekis vitamino K, kuris, kaip ir kalcis ir magnis, yra būtini kauliniam audiniui formuotis.

• Pagerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.

Ir tai dar ne visos naudingos mangoldų savybės. Vienas pagrindinių – nenutrūkstamas vitaminų lapų konvejeris nuo pavasario iki rudens, o jei kasti augalus forsuoti, net ir žiemą.

Lapus galima dėti į šviežių daržovių salotas, iš jų virti sriubas, kopūstų suktinukus ir pan. Mangolds naudojamas šaltiems užkandžiams papuošti. Jis atlieka šį vaidmenį ne prasčiau nei tradiciniai salotų lapai. Lapkočiai verdami, kepami, troškinami. Botvinya ruošiama iš raudonojo mango.

Prie išvardintų privalumų galima pridėti ir dekoratyvinį augalų pobūdį: įvairių spalvų (žaliais, sidabriškai baltais, geltonais, oranžiniais, tamsiai raudonais, raudonai violetiniais) lapkočiais turinčių veislių mišinys yra puošmena ne tik daržo sodui; mangoldas gali net auginti gėlyne.

Mangoldų veislės

    skaisčiai - atsparus dažymui. Pirmą kartą lapų rinkimas gali būti atliekamas praėjus 38–42 dienoms po išdygimo, iki galutinio derliaus nuėmimo praeina 80–90 dienų. Lapų rozetė plinta, 60 cm aukščio.Lapai violetiškai žali, šiek tiek burbuliuoti, dideli. Lapkočiai tamsiai raudoni, iki 27 cm ilgio.Atvirame grunte lapų ir lapkočių derlius siekia 3-5,5 kg iš 1 m2, auginant šiltnamyje ir šiltnamiuose - iki 10 kg.

    Žalias - labai tinka žiemkenčių sėjai, šiuo atveju laikotarpis nuo sėjos iki lapų ataugimo 180-200 dienų, nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo 90-120 dienų. Lapų rozetė yra pusiau vertikali. Lapai 60 cm ilgio, žali, blizgūs, be antocianino, vidutiniškai pūsliški. Lapkočiai 25 cm ilgio.

    smaragdas — auginimo laikas nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo yra 60 dienų.Lapų rozetė vertikali, kompaktiška, 45 cm aukščio, lapai vidutinio dydžio, šviesiai žali, vidutiniškai pūsleliški. Lapkočiai apie 30 cm ilgio, platūs, žali, šiek tiek išlenkti, sultingi. Vieno augalo lapkočių svoris yra apie 1 kg.

    Puošnus — auginimo laikas nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo yra 60 dienų. Rozetė vertikali, kompaktiška, lapai dideli, tamsiai žali, banguotu paviršiumi. Lapkočiai 30-40 cm ilgio, ryškiai raudoni, šiek tiek išlenkti, sultingi. Vieno augalo lapkočių svoris – 800–900 g.