Ką ir kada galima sodinti balandžio mėnesį?

Norėdami nustatyti, ką ir kada sodinti balandžio mėnesį, galite naudoti liaudies ženklus:

• Krokai pražydo – laikas sodinti morkas.
• Beržai sužaliavo – sodinkite bulves.
• Narcizai pražydo - laikas sodinti kopūstų sodinukus į žemę.

Kovo mėnesį ne visi vasarotojai turi laiko aplankyti savo vasarnamius, o balandį tik patys abejingiausi atideda darbas sode.Reikia kuo skubiau akėti rudenį iškastą dirvą, pasėti ankstyvąsias daržoves, įrengti laikinus plėvelinius dangčius, į lysves, kurias užims karštis, sėti greitai augančią šalčiui atsparią (garstyčių, facelijų) žaliąją trąšą. mėgstantis daržoves.

Šiltų lysvių paruošimas ankstyvajai sėjai

Jei įmanoma „gauti“ šviežio arklių ar avių mėšlo, galima greitai įrengti šiltas lysves daigams ir ankstyvosioms daržovėms auginti.

Ant kastuvo durtuvo išraustą griovelį (jis neturėtų būti siauras, bent 80-90 cm pločio) iki viršaus laisvai užpildome šviežiu mėšlu, ant viršaus užberiame dvidešimties centimetrų žemės sluoksnį, į kurį sėjame. sėklos.

Šiltas šiltnamis su arklių mėšlu.

Tokios lovos viršų padengiame neaustine medžiaga ant arkų. Kad sodinukai turėtų pakankamai šviesos, geriau imti naują neaudinį arba nuplauti seną.

Jei nėra mėšlo, apsieisime su saulės šildomu šiltnamiu. Dabar prekiauja įvairių dydžių sulankstomais šiltnamiais. Jie sumontuojami virš paruoštos lovos per kelias minutes.

Galite tiesiog uždengti lovą rėmu, padengtu plėvele, arba apšiltinti vietą plėvele ant arkų. Paprasčiausia pastogė leis anksčiau nei atvirose lysvėse išdygti ridikams, salotoms, špinatams, morkoms, svogūnams, pasėtiems nigeliais, kaliaropiams.

Šalčiui atsparių pasėlių sėklos pradeda dygti esant žemai teigiamai temperatūrai, tačiau jei mikroklimatas sušils keliais laipsniais, greičiau išdygs daigai, augalai vystysis aktyviau.

Gili šilta lova ankstyviems žalumynams sodinti.

Kokie augalai sodinami balandžio mėnesį?

Žirnius sėjame kuo anksčiau: geriau dygsta ir vystosi vėsiu oru. Jo daigai nebijo rytinių šalnų.

Pabandykime pasėti ankstyvą ropių veislę: būtina išbandyti „senelio“ daržovę. Galbūt bus galima užsiauginti šakniavaisių, kol neateis karščiai.

Žemė balandžio mėnesį dar drėgna, tačiau prieš sėją vagas apipilame saulėje pašildytu vandeniu, o sėklas užberiame puria žeme. Po sėjos lysvių paviršių lengvai sutankinkite.

Atvirose lysvėse jie pradedami sėti balandžio mėnesį, kai sode pražysta krokai.

Sėkloms sėti ir pomidorų daigams skinti galima įrengti nedidelį šiltnamį. Sausas pomidorų sėklas galite sėti tiesiai į sodo lysvę, o arkas uždengti plėvele.

Rezultatas bus žemi plėvelės tuneliai, kurie sudarys palankias sąlygas draugiškiems ūgliams ir iš pradžių apsaugos sodinukus nuo balandžio oro pokyčių.

Šiltomis dienomis tokias pastoges galima šiek tiek praverti arba nuimti, pripratinant pomidorus prie tiesioginių saulės spindulių ir vėjo, o gegužę jas iš viso pašalinti.

Bulvės sodinamos balandžio mėnesį

Balandžio pradžioje toliau ruošiame bulves sodinti: apžiūrėdami stiebagumbius pašaliname ligotus, nesudygusius su siūlais primenančiais daigais. Vietomis keičiame stiebagumbius, kad jų apšvietimas būtų vienodas (kad būtų geriau žalesni), tačiau atminkite, kad tiesioginiai saulės spinduliai jiems yra kontraindikuotini.

Kai kurie vasarotojai švariai išplautus gumbus daigina plastikiniuose maišeliuose, prieš tai padarę juose skylutes. Drėgnesnėmis sąlygomis ant gumbų pradeda vystytis ne tik akys, bet ir šaknys. Tik svarbu nenulūžti tiek transportuojant, tiek nusileidžiant.

Iškart prieš sodinimą (o bulves dažniausiai sodiname balandžio 1-2 dekadoje) gumbus galima purkšti ekstrazolio tirpalu: a.š. šaukštas 100 ml (pusei stiklinės) vandens, suvartojimas - 10 kg gumbų.

Tai daroma siekiant slopinti grybelinių ir bakterinių ligų vystymąsi ir paskatinti būsimų augalų šaknų sistemos vystymąsi.

Bulvių paruošimas sodinimui.

Atėjus šiltiems orams (žaliuoja beržai), sodiname bulves, net jei gumbų akys nepasiekė reikiamo centimetro ilgio: gumbai greičiau suaktyvėja dirvoje.

Kur geriausia sodinti bulves?

Labai svarbu parinkti tinkamą bulvių sodinimo plotą ir jį paruošti. Sėjomainos laikymasis smarkiai sumažina tikimybę, kad bulvės užsikrės grybelinėmis ir bakterinėmis ligomis.

Žieminiai grūdiniai augalai (rugiai, kviečiai) laikomi gerais bulvių pirmtakais. Palankias dirvožemio sąlygas bulvėms sudaro pūdymas (plotai, kurie praėjusį sezoną buvo pailsėję).

Bulvių sodinti negalima po nakvišų pasėlių (pomidorų, paprikų, baklažanų) stiebagumbius smarkiau pažeidžia šašas tose vietose, kur prieš bulves augo morkos ir burokėliai.

Prieš sodindami paruoškite dirvą

Žinoma, geriau, jei bulvių sodinimo vieta būtų giliai iškasta rudenį. Jei to nepadarysite, teks palaukti, kol žemė „pasieks“ ir kasant subyrės nesudarant gabalėlių.

Kasama kastuvu: bulvių šaknų sistema, kuri daugiausia yra 20-25 cm gylyje, turėtų vystytis puriu sluoksniu, gerai aprūpinta drėgme ir oru. Pernelyg sutankėjusioje dirvoje bulves labai paveikia grybelinės ligos.

Lengvose įdirbtose dirvose gumbai užauga skaniai ir sukaupia daugiau krakmolo. Sunkias bulvių dirvas patartina gerinti įmaišant organinių trąšų (humuso, komposto).

Sodinti kopūstus

Balandžio antroje pusėje sodiname į lysves sukietėjusių kopūstų daigų - Briuselio kopūstai, Pekino kopūstai, žiediniai kopūstai, kopūstai, brokoliai, kaliaropės. Galite naršyti pagal ankstyvųjų narcizų, augančių saulėje, žydėjimą.

Vėsiais balandžio orais kopūstai gerai įsišaknija ir pradeda intensyviai auginti lapus. Esant stipriam šalčiui, augalus būtina laikinai uždengti neaustine medžiaga arba plėvele.

Pomidorų sodinukų sodinimas

Kai šiltnamiuose 10 cm gylyje žemė įšyla iki 14 laipsnių, sodiname į nešildomus šiltnamius pomidorų daigai. Norėdami sodinti daigus ar pasėti agurkų sėklas, lauksime šiltesnių orų. Šalta žemė yra kupina šių šilumą mėgstančių augalų šaknų puvinio.

Balandžio mėnesį ruošiame šiltnamį pomidorų daigams sodinti.

Jei šiltnamyje dirvožemis nebuvo keičiamas ilgą laiką, jis gausiai drėkinamas ekstrazolio tirpalu: 10 g (šaukštas) 10 litrų vandens, suvartojimas - 7-8 litrai darbinio tirpalo kvadratiniam metrui. m. Tai padeda apgyvendinti dirvą naudinga mikroflora ir slopinti patogenines.

Tęsiame kambarinius augalus

Apie balandžio vidurį namuose ar šiltnamyje į atskirus puodelius pasėjame agurkų ir cukinijų sėklas, kad gegužę galėtume sodinti neužaugusius sodinukus į atvirą žemę. Dideliam sodui tokiu pat būdu galite pasėti moliūgų, moliūgų, arbūzų ir melionų sėklas.

Patalpoje esanti sėja leidžia lenktyniauti laiku (derliaus sulauksime anksčiau), darbas sode tampa racionalesnis ir produktyvesnis, leidžiantis greitai pasodinti sodinukus reikiamu atstumu ir iš karto gauti pavyzdines lysves nepersėjant ir neretinant.

Be to, sėjant patalpoje sutaupoma sėklų: mūsų prižiūrimose taurelėse jos dygsta beveik šimtu procentų.

Rūpinimasis sodinukais

Naktivinių augalų (pomidorų, paprikų, baklažanų) sodinukus sodiname atviram gruntui, pamaitiname (1 g kompleksinių trąšų litrui vandens) ir pradedame grūdinti atvirame lauke. Balandžio mėnesį dar nevėlu sėti pomidorus kaip daigus – į mažas kasetes ar puodelius, kad gegužę (neskinant) būtų galima sodinti į atvirą žemę.

Stengiamės nesugadinti pradėjusių peraugti sodinukų: mažiname temperatūrą (atidarome langus arba iškeliame augalus į lodžiją), mažiau laistome, nemaitiname azotu, geriname apšvietimą.

Ruošiamės vėlyvųjų kultūrų sodinimui balandžio mėnesį

Balandžio mėnesį ruošiame lysves vėlyviems pasėliams.

Pirmiausia sunaikiname piktžoles

Ypač teks pamanyti, kur auga daugiametės piktžolės: kiaulpienės, kviečių žolės. Pašalinus kiaulpienes (visada su šaknimis), jas galima džiovinti, kad vėliau būtų galima purkšti nuo kenkėjų, ruošti žaliąsias trąšas.

Prieš sodinant lysves reikia išvalyti nuo piktžolių.

Lysves, kur „atkeliavo“ kviečių žolė, iškasame šakėmis, kruopščiai parinkdami šakniastiebius. Kasant kastuvu arba, su dar blogesnėmis pasekmėmis, įdirbant dirvą motoriniu kultivatoriumi, susidaro sąlygos dar sparčiau vystytis kviečių želmenims: kiekvienas žemėje likęs šakniastiebio gabalėlis suteikia gyvybę naujam augalui.

Kviečių žole užkimšto ploto vėliau be dėmesio nepaliekame: dažnai purename, pašaliname kiekvieną išdygusį jauną lapelį. Pavasarinis kviečių želmenų šakniastiebių mėginių ėmimas ir kruopštus ravėjimas sezono metu leidžia išlaisvinti dirvą nuo piktžolių nenaudojant chemijos.

Kaip efektyviai kovoti su piktžolėmis, skaitykite čia.

Balandžio pabaigoje iškasame žaliąją trąšą (ir peržiemojusią, ir pavasarį pasėtą) plotuose, skirtuose šilumą mėgstančių kultūrų sodinukams sodinti.

Vitaminai po žiemos

Pasirūpinkime daugiametėmis daržovėmis.Supurenkime dirvą daugiamečių svogūnų, rūgštynių, rūtų lysvėse. Kad daržovės greičiau duotų lapus, lysves uždengiame neaustine medžiaga.

Daržoves nebūtina šerti derlingoje žemėje, pakanka pašildytą vietą mulčiuoti humusu ar kompostu, o skurdžiose lysvėse duoti daržovėms šiek tiek azoto (0,5 šaukšto šlapalo į kv.m). Rabarbarus ir šparagus pamaitiname kompleksinėmis trąšomis (šaukštas kvadratiniam metrui).

Kai tik dirva ant jos sušils, lysvę užklosime smidrais 20-25 cm storio humuso arba komposto sluoksniu.Viršutinę piliakalnio dalį išlyginsime, kad vėliau, laiku, iškasti. išaugintus balintus ūglius supjaustykite ir patiekite.

Nepamirškite apie česnaką

Nepamirškite pasirūpinti česnaku: supurenkite žemę sodo lysvėje, pamaitinkite augalus karbamidu (šaukštas kvadratiniam metrui). Kai česnakas pradės aktyviai augti, aprūpinsime jį visavertesne mityba – 2 valg. šaukštai kompleksinių trąšų vienam kv. m.

Balandžio pradžioje dar nevėlu į sodą sodinti po žiemos likusius česnakus, pasirenkant gerai išsilaikančias skilteles. Paprastai ant jų jau pasirodė daigai ir išdygo šaknys. Džiovintų gvazdikėlių supuvusiais dugnais sodinti negalima.